ŽaliTaškeliai

Neilgai pasidžiaugėm Gabijos sveikata, nors ir dilgėlinė nenurimo, bet palyginus su vėjaraupiai, tai nebuvo jau taip ir baisu.
Šeštadienį važiavom į Santariškes, kad patvirtintų mano diagnozę, pasirodo neklydau... Gydymas paprastas - jokio... Tiesiog stebėti ar nekyla temperatūra, spuogelius tepti briliantine žaluma, daug gerti skysčių.
Savaitgalis praėjo palyginti ramiai, bet pirmadienį prasidėjo nerealus ir nevaldomas niežtėjimas... Niežtėjo viską, taip stipriai, kad sunku buvo kentėti, o Gabija, kai reikia kentėti, tikrai moka... gaila vaiko... verkėm abi... tokia liga, bet pasak Gabytės: "tokia šlykšti liga..." O spuogelių spuogelių, devynios galybės... tiek daug - visa galva, po plaukais, veidas, akys, ausys, ausyse, nosyje, liežuvis, kaklas, nugara, priekis, mažiausiai kojos ir rankos, bet net ant pirštų pagalvėlių sugebėjo išdygti, į rankas negali nieko paimti... Pirkom neseniai pasirodžiusį vaistą vėjaraupiams palengvinti PoxClin, bet jis mums nepadėjo, gal tik dezinfekavo jau prakiurusius spuogučius, nes perštėjo.
Šiandien jau trečiadienis, niežuliai atslūgo, akytės atsigauna, bet ryte siaubinga dilgėlinė, visur kur tik nėra spuogelių, nusėta raudonom dėmelėm, kutenančiom, bet kentėti galima... Atrodo, kad sunkiausia praeity...

Čia tik pradžia, reiktų padaugint iš 4 ar 5, kad pamatyti tikrą padėtį

Kai nuvažiavom į Santariškes, teko laukti lauke pusantros valandos, kol mus priėmė. Nebuvo ką ten veikti, tai fotografavomės. Turėjom parodyti įvairias emocijas, labai smagu buvo, tiek prisijuokėm :)...

Varginantis laukimas....

Man patinka Gabijos perteikiamos emocijos... Čia mes piktos...

čia dainuojam...

liūdim...

džiaugiamės...

tigrai, bet linksmi gavomės...

išsigandom...

svajojam... (įdomu apie Gabulytė svajoja...)

kvailiojam...

skleidžiamės...

kieno ilgesnis ir spalvotesnis?...

kas gi čia? :)

ojojoj, kaip pykstam... :)

alio... aš jus girdžiu... :)

gąsdinam...

akinuotos...

smerkiantys žvilgsniai :)

nuščiuvom, šiaip turėjo būti - išsigandom

tralia lia

aš pykstu, o jai juokinga... ir taip visada...

skrendam...

o čia prisiminimui...

Ryt jau atskrenda močiutė, valioooo! Aš galėsiu eiti atostogų :), valioooo! (močiutei leidus...)

Jau rugpjūtis

Kaip greit lekia vasara, o mes tiek mažai jos teturim... ech...
Gabijai pagerėjo, pirmadienį išgėrė antibiotikų ir atsigavo. Dienas leido pas babulę ir diedulį. Bet antradienį pastebėjom dilgėlinę. Pradėjom gerti priešalerginius.

Antardienį jau karstėsi laiminga, čia kaip peliukas sūryje atrodo :)

Buvom Rasos gimtadieny, mano panelytėms labai patiko. Šokiai pokiai... :)

Vėl ligos

Mus vėl puola ligos... Šeštadienį Gabulė atsikėlė su skaudančia gerkle, vėl angina, bet kadangi nebuvo temperatūros, nuvažiavom prie ežero į Trakus. Diena karšta... Gabija pragulėjo pavėsyje, o Augustė maudėsi bent 4 kartus.

Su ratu smagu plaukyti :)

Gabuliukas ...

Esant anginai, negalima pieno produktų, tinka arbata su citrina, kuo daugiau gerti, bet šiaip be antibiotikų mes neapsėjome... Gerklę skauda taip, kad net seilių nuryti neįmanoma.

Vėl atėjo vasara

Kur buvus kur nebuvus vėl vasarą atėjo vasara :), valio, galėsim pašildyti savo kaulelius, žada kažkuriomis dienomis iki +30, nors naktys tai šaltokos, kaip liepos mėnesiui... gal dar atšils....
Mano mergaitės prie Irenos gėlyčių (kaip greit jos auga :), aš čia apie gėlytes)

Šypsena kažkuo primena Gabytės kadaise rodytą šypseną

Dvi sesutės :)

O šita nuotrauka skirta močiutei, special for you :)

Nuotraukėlės iš aitvarų laidymo

Kažkada rašiau, kad buvom laidyt aitvarų, tik nuotraukų neturėjau. Dabar gavau, super :)

Augustė susikaupusi stebi savo aitvarą...

Du aitvarai - Augustytės ir Gabijos

Gabrielės didžioji boružė ir Gabytės paukštelis

Kaip gražiai sklendžia paukštelis

Augustė visą laiką buvo veiksme - tai aukštyn, tai žemyn, tai į šonus timpteli savo aitvarą

Dvi draugytės

Sushi

Sekmadienį buvau sushi gaminimo pamokėlėje. Nesu didžiulė sushi mėgėja, bet jei kas siūlo paskanauti, neatsisakau :). Gavau dovanų iš Aidos pamokėlę, ėjau mokytis, deja, nebuvo taip lengva, kaip galvojau. Darėm kalifornietišką (gal...) , aij, koks skirtumas kokį, svarbiausia taip: paimi jūros kopūsto lakštą ir aplipdai ryžiais (apie 120g). Papasakojo ir kaip ryžius reikia virti, bet aš negirdėjau viso pasakojimo, o tik atskiras detales. Tada apvertėm mūsų paplotėlį, sudėjom agurką, avokadą ir krevetę, truputukas majonezo, susukom, suspaudėm, suformavom irs supjaustėm baisiai aštriais peiliais, kuris man kažkaip nepjovė taip, kaip aš tikėjausi... Bet nieko, jei kas pabyrėdavo, sulipdydavau iš naujo. Kaip pirmam kartui atrodė liuksiškai :) Ir dar oranžinuose ikriukuose pamirkėm.

Man buvo skanu :)

Kad ryžiai neliptų prie pirštinių, rankas sutepėm majonezu.

Pozuoju :)

Nežinau, ką galima pagalvoti apie šią nuotrauką, bet viskas yra labai paprasta - Gabija liepė įsijausti ir pavaizduoti japonę, pagrindinis akcentas - siauros akys :)))

O čia pabaigai :)

Savaitgalio nuotrauka

Kodėl iš manęs juokiasi, mama? :))

Gabrielės gimtadienis

Ketvirtadienį, liepos 19-ą, šventėm mūsų draugės gimtadienį ir buvom pakviesti į gamtininkų stotį (gimtadienis dar tik bus, bet šventėm anksčiau, nes atostogos).
Gabija su dovana ir gėlyte nuėjo pasveikint draugės, o aš Augustei prisakiau bent jau ranką paspaust, kad neturi ką įteikt, ir taip pasveikint draugę. Tai ji nuėjo ir sako, man liepė ranką tau su gimtadieniu paspaust :), o po to atsisuko į mane ir sušuko: "Paspaudžiau" :)
Gamtininkų stotį kai kurie vadina mini zoo-sodu. Gyvūnų ten nedaug, yra tokių, kurie sužeisti ir ilsisi, gydosi. Matėm kranklį, didelis juodas paukštis, sako jį galima išmokyti garsų net lengviau nei papūgas. Matėm jūrinį erelį, įspūdingas paukštis - didelis snapas, stiprūs sparnai, aštrūs nagai... Vaikščiojo povai, fazanas (man priminė kažkada valgytus saldainius). Matėm žąsų pulkelį, kuris puolė gagenti, bet taip skardžiai ir įkyriai, turbūt savo mažylius saugojo. ožiukai visus sužavėjo, per tvoros plyšius iškišę galvas, prašė valgyti. Tik anksti gyvūnus uždaro, jau apie ketvirtą buvo suvaromi į savo gardus.

Einam apžiūrėt gyvūnėlių

Du ožiukai, vienas tikras, kitas retkarčiais į tokį pavirstantis

Arklys noriai pozavo su Augustyte

Žąsinas rėksnys :)

Gabija su povu (šėrė pienėm)

Bandėm su kalakutu susišnekėt, deja, nesėkmingai...

Pozuojam prie Lamos (matote ją?)

Kokie atsikišę dantys...

Mažasis gyventojas - poni (tik pamiršau, kiek jam laiko)

o čia poni mama, liux, galima buvo ir paglostyti :)

Apžiūrėjom visus gyvūnus, vieni greičiau, kiti lėčiau aplėkė. O Augustė nebūtų Augustė, jei nepaklaustų - kada gi eisim valgyti? aš valgyti noriu, kiek galima.... Spėkit, kas pirmas prie sumuštinių :)

Valgė visi... Skanu buvo, nors per barzdą ir varvėjo, burnoj visko turėjom :)

Sugalvojo norą ir užpūtė žvakutes...

Antram aukšte dar buvo papūga Žakas, Gabija su ja daug bendravo.

Linksmas gimtadienis, vaikai  patenkinti, teveliai taip pat :).